Jūsų sodui

Ar iš tikrųjų nėra alternatyvos brangioms, importuotoms dujoms? Yra - tai gluosniai. Lietuva turi pusę milijono hektarų apleistų žemių, kuriose būtų galima auginti energetinius gluosnius. Tokie gluosniai užauga 8 kartus greičiau nei įprastiniai medžiai ir duoda pirmą derlių jau po 3-4 metų. Metinis energetinių gluosnių plantacijos hektaro prieaugis duoda 40 MWh šilumos energijos. Už tokį šilumos energijos kiekį šilumos tiekėjai moka 2 200 - 2 800 Lt. Apsodinus 350 000 ha apleistų laukų šiais medžiais, pagamintume užtektinai energijos aprūpinti visą šalį centralizuotai tiekiama šiluma.

Lietuvoje jau dabar veikia 70 stambių šilumą gaminančių katilinių, kurios naudoja medžio kurą ir ateityje galės naudoti energetinių gluosnių kurą. Nedžiovintos, 50 procentų drėgmės, gluosnių skiedros nesiskiria nuo susmulkintų medžio atliekų, kurias jau dabar naudoja rajoninėse katilinėse (pvz., Varėnoje, Molėtuose, Šilutėje ir kitur) šilumai gaminti. Medžio kuro naudojimas sparčiai auga. Šiuo metu iš medžio kuro pagaminama 20 procentų visos Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos. Prognozuojama, kad per ateinančius devynerius metus, medžio kuro naudojimas šilumos gamybai padidės tris kartus. Atsiveria didžiulė vidaus rinka tiems, kurie augins medžio kurą. Specialistai įspėja, kad Lietuvoje gali pritrūkti medienos išteklių iš įprastinio miško, nes vis didesnius kiekius medžio išteklių perdirba baldininkai bei utilizuoja šilumos tiekėjai. Medienos trūkumą kompensuotų greitai augantys gluosniai. Šį užmojį, auginti energetinius gluosnius, remia Lietuvos šilumos tiekėjai.

Sodinimo, auginimo, derliaus nuėmimo technologijos jau paruoštos. Jos remiasi Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių 20 metų praktine patirtimi. Švedijoje auga 15 000 ha energetinių gluosnių. Šios šalies vyriausybė paskelbė, kad iki 2021 m. Švedija bus visiškai nepriklausoma nuo importinių energijos šaltinių. Jau dabar Švedija padengia 2/3 šalies šilumos poreikių naudodama medžio kurą. LR Vyriausybė ir Europos Sąjunga remia vietinius energetinių gluosnių augintojus. 

Pasodinęs Švedijoje veistus greitai augančius gluosnius, ūkininkas jau po 3-4 metų sulaukia derliaus - maždaug 80 tonų medienos iš kiekvieno hektaro. Perskaičiavus tai į vieno hektaro derlingumo vidurkį, ūkininkas kasmet gautų 20 tonų medienos. Tai medžiaga tinkama ne tik šilumai gaminti rajoninėse katilinėse, bet ir šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose. 20 tonų gluosnių skiedrų prilygsta 5 tonoms akmens anglies. Išreiškiant šilumine verte, viena tona gluosnių skiedrų duoda 8,9 GJ - maždaug tiek pat kiek ir viena tona durpių briketų. Palyginimui: 1 tona mazuto - 38,5 GJ.

Greitai augančių gluosnių derlius nuimamas žiemą, naudojant modifikuotus kukurūzų kombainus arba medžio smulkintuvus, montuojamus prie traktorių. Ši technika nupjauna vieną hektarą per 1,5 valandos. Kombainai iš karto nupjauna ir susmulkina stiebus į skiedras ir sukrauna jas į šalia traukiamas priekabas.

Po derliaus nuėmimo daugelis augintojų Švedijoje naudoja komunalines nuotekas ir dumblą gluosnių plantacijoms tręšti. Tręšti Salix viminalis augimvietes dumblu ekonomiška, nes tuo pačiu metu išsprendžiama ir jo likvidavimo problema.

Įveisti gluosnių plantaciją nereikalauja didelio darbo. Ankstyvą pavasarį maždaug 20 cm. ilgio sodinukai yra įspraudžiami tiesiai į žemę, ir jie greitai pradeda leisti gajas šaknis. Net ir nederlingose, smėlėtose žemėse Dzūkijoje pasodinti gluosnių daigai per pirmuosius metus užauga iki 1,5 - 1,8 metrų aukščio. Po 3 metų jų ilgis siekia 5 - 7 metrus. Vieną kartą pasodinus gluosnius, plantaciją galima eksploatuoti 30 ir daugiau metų, derlių nuimant kas tris metus.

Remiantis ES reikalavimais, Lietuvos Respublika nusprendė, medžio kuro naudojimą centralizuotai tiekiamai šilumai padidinti iki 66 proc. 2020 metais. Galimybės plėtoti atsinaujinančios energijos šaltinius Lietuvoje yra ribotos: hidroelektros ištekliai yra kuklūs dėl krašto geografinių savybių, o vėjo jėgaines yra ekonomiška eksploatuoti praktiškai tik pajūryje. Rapsų auginimas kurui yra susijęs su nemažomis auginimo ir gamybos išlaidomis. Be to, rapsams reikia derlingų žemių, kai tuo tarpu gluosniai prisitaiko prie pačių įvairiausių dirvožemių. Todėl manome, kad geriausios galimybės plėtoti biokurą yra susijusios su greitai augančių gluosnių auginimu, ypač dirvonuojančiose žemėse, kurių Lietuvoje tikrai yra daug.

UAB "Jūsų sodui" nuo 2003 m. augina ir platina Švedijos įmonės SalixEnergi Europa AB veistus energetinius gluosnius, kurių aukšta kokybė yra visuotinai pripažinta. Mūsų bendrovė turi didžiausią energetinių gluosnių auginimo patirtį Lietuvoje. Klientus ir visus besidominčius šiuo verslu noriai konsultuojame. Mielai dalijamės savo sukaupta patirtimi, nemokamai teikiame išsamią literatūrą. 2006 m. pirmieji įsigijome Lietuvoje  4-eilių gluosnių sodinamąją, su kuria jau spėjome apsodinti 400 ha plotą. Šiuo metu Lietuvoje yra įveista 600 ha gluosnių plantacijų.