Lietuvoje jau dabar veikia 300 stambių šilumą gaminančių katilinių, kurios naudoja medžio kurą ir ateityje galės naudoti energetinių gluosnių kurą. Nedžiovintos, 50 procentų drėgmės, gluosnių skiedros nesiskiria nuo susmulkintų medžio atliekų, kurias jau dabar naudoja rajoninėse katilinėse (pvz., Varėnoje, Molėtuose, Šilutėje ir kitur) šilumai gaminti. Medžio kuro naudojimas sparčiai auga. Šiuo metu iš medžio kuro pagaminama maždaug 40 procentų visos Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos. 2015m. šis rodiklis padidės iki 50%, o 2016m. 60% visos Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos bus gaunama iš biokuro. Atsiveria didžiulė vidaus rinka tiems, kurie augins medžio kurą. Specialistai įspėja, kad Lietuvoje gali pritrūkti medienos išteklių iš įprastinio miško, nes vis didesnius kiekius medžio išteklių perdirba baldininkai bei utilizuoja šilumos tiekėjai. Medienos trūkumą kompensuotų greitai augantys gluosniai. Šį užmojį, auginti energetinius gluosnius, remia Lietuvos šilumos tiekėjai.
Sodinimo, auginimo, derliaus nuėmimo technologijos jau paruoštos. Jos remiasi Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių 25 metų praktine patirtimi. Švedijoje auga 15 000 ha energetinių gluosnių. Šios šalies vyriausybė paskelbė, kad iki 2021 m. Švedija bus visiškai nepriklausoma nuo importinių energijos šaltinių. Jau dabar Švedija padengia 2/3 šalies šilumos poreikių naudodama medžio kurą. LR Vyriausybė ir Europos Sąjunga remia vietinius energetinių gluosnių augintojus.
Pasodinęs Švedijoje veistus greitai augančius gluosnius, ūkininkas jau po 3-4 metų sulaukia derliaus - maždaug 80 tonų medienos iš kiekvieno hektaro. Perskaičiavus tai į vieno hektaro derlingumo vidurkį, ūkininkas kasmet gautų 20 tonų medienos. Tai medžiaga tinkama ne tik šilumai gaminti rajoninėse katilinėse, bet ir šiltnamiuose, grybų auginimo ūkiuose. 20 tonų gluosnių skiedrų prilygsta 5 tonoms akmens anglies. Išreiškiant šilumine verte, viena tona gluosnių skiedrų duoda 8,9 GJ - maždaug tiek pat kiek ir viena tona durpių briketų. Palyginimui: 1 tona mazuto - 38,5 GJ.
Greitai augančių gluosnių derlius nuimamas žiemą, naudojant modifikuotus kukurūzų kombainus arba medžio smulkintuvus, montuojamus prie traktorių. Ši technika nupjauna vieną hektarą per 1,5 valandos. Kombainai iš karto nupjauna ir susmulkina stiebus į skiedras ir sukrauna jas į šalia traukiamas priekabas.
Po derliaus nuėmimo daugelis augintojų Švedijoje naudoja komunalines nuotekas ir dumblą gluosnių plantacijoms tręšti. Tręšti Salix viminalis augimvietes dumblu ekonomiška, nes tuo pačiu metu išsprendžiama ir jo likvidavimo problema.
Įveisti gluosnių plantaciją nereikalauja didelio darbo. Ankstyvą pavasarį maždaug 20 cm. ilgio sodinukai yra įspraudžiami tiesiai į žemę, ir jie greitai pradeda leisti gajas šaknis. Net ir nederlingose, smėlėtose žemėse Dzūkijoje pasodinti gluosnių daigai per pirmuosius metus užauga iki 1,5 - 1,8 metrų aukščio. Po 3 metų jų ilgis siekia 5 - 7 metrus. Vieną kartą pasodinus gluosnius, plantaciją galima eksploatuoti 30 ir daugiau metų, derlių nuimant kas tris metus.
