Produktai

Sodinė šilauogė (Vaccinium corymbosum)

Sodinių šilauogių kultūra sukurta XX amžiaus pradžioje JAV.  Atranka buvo atliekama natūraliose augimvietėse. Per Šimtmetį išvesta daugiau kaip 70 šilauogių veislių, jos paplito JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, skandinavijos šalyse, Australijoje, N. Zelandijoje. Šiaurės Amerikoje įveista tūkstančiai hektarų, šilauogių plantacijų, kur iš vieno ha priskiriama per 5 tonas puikaus skonio uogų. Pastaraisiais metais labai sparčiai šilauogių plotai auga Pietų Amerikoje: Argentinoje, Čilėje kur klimatinės sąlygos leidžia ištęsti derėjimo laiką JAV rinkai.


Lietuvoje, vietovėse, kur nederlinguose rūgščiuose dirvožemiuose tradicinė žemdirbyste nėra perspektyvi, tai ateities kultūra, juo labiau, kad šilauogės atsparios šalčiui, prinoksta mūsų gamtinėmis sąlygomis. Į Lietuvą pirmosios Šilauogės įvežtos 1969-aisiais metais ir iki šiol tyrinėjamos Lietuvos mokslininkų.


Šilauogės jau žinomos ir Lietuvoje ir pamėgtos ne tik už labai gerą skonį, bet ir  už labai vertingas gydomąsias savybes. Jos yra unikalios tuo, kad kaupia tai, ko žmogaus organizmui labiausiai reikia, o labiausiai vertinamos dėl antocianinų, flavenolių, katechinų, glikozidų, fenolinių rūgščių. Šie junginiai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo senėjimo procesus.
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad dienos norma 1 puodelis (125g) šilauogių arba jų sulčių atstoja 5 skirtingų spalvotų (būtinai) vaisių puodelius. Taigi visus žinomus vaisius ar daržoves jos lenkia 5-6 kartus.
Mokslininkai kasmet nustato vis naujas sensacingas šių nuostabių uogų savybes. Straipsnių pavadinimai stambiausiuose ir medicinos žurnaluose kalba patys už save: „Žmogus, kuris jas augino dar nemirė!“,   „XXI amžiaus uoga“, „Jaunystės uoga“ ir........


TOP-10 Kodėl reikia valgyti šilauoges
Nauja (JAV) Mičigano universiteto širdies ir kraujagyslių centro studija teigia, kad šilauogės gali padėti sumažinti pilvo riebalus ir riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasak šios studijos, kuri buvo pristatyta 2009 m. Eksperimentines biologijos konferencijoje, gausiai valgant šilauoges sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje. Taip pat išsibalansuoja gliukozės ir insulino lygis. Tuo būdu sumažėja širdies ligų ir diabeto rizika.

Šilauoges ne tik skanios, bet jos taip pat naudingos sveikatai. Štai 10 pagrindinių privalumų:

1. Šios uogos turi aukščiausia visų šviežių vaisių antioksidantų koncentracija. Šilauogėse labai daug antioksidantų, tokių kaip antocianinų, vitaminų A ir B kompleksai, vitaminai C ir E, varis (labai efektyvus imuniteto stiprintojas, bei bakterijų naikintojas), selenas, cinkas, geležis (gerina imunitetą, keldama hemoglobino ir deguonies koncentracija kraujyje). Šie antioksidantai stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo infekcijų. Jeigu Jūsų imuninė sistema bus stipri, Jūs neperšalsite ir nesirgsite virusinėmis arba bakterijomis užkrečiamomis ligomis.
2. Jos neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie sukelia ligas ir organizmo senėjimą. Šilauogės yra antioksidantas numeris 1. Tai yra todėl, kad jose gausu antocianino, pigmento suteikiančio uogoms mėlyną spalvą. Vitamino C gausa taip pat sustiprina jo veikimą.
3. Šios uogos padeda sumažinti pilvo riebalus. Nauja Mičigano universiteto studija remiasi tyrimais, kurių metu laboratorijos gyvūnai buvo maitinami maistu papildytu šilauogių milteliais. Po 90 dienų, visi laboratorijos gyvūnai gavę šilauogių papildą, užsiaugino mažiau riebalų, turėjo mažesnį trigliceridų ir cholesterolio lygį. Jų gliukozės bei insulino lygis buvo labiau balansuotas badaujant. Tie gyvūnai, kurie be to buvo maitinami liesesniu maistu, pasižymėjo dar geresniais sveikatos rodikliais. Pastarieji mažiau svėrė, turėjo mažesnę riebalų ir kepenų masę. Padidėjusi kepenų masė yra susijusi su nutukimu ir insulino pasipriešinimu (diabeto požymis). Nors dar reikalingi tolimesni tyrimai, bet panaši studija, pateikta toje pačioje konferencijoje parodė, kad vyrai su padidėjusia širdies ligų rizika, kurie tris savaites gėrė šilauogių sultis, pagerino gliukozės bei insulino kontrolę.
4. Šilauoges pagerina šlapimo tako funkcija. Šlapimo tako sutrikimai dažnai yra susiję su tam tikrų bakterijų (b-coli) kaupimusi palei tako sieneles. Pasekmės – šlapimo tako uždegimas ir kitos komplikacijos. Čia šilauogės gali būti ypač efektyvios. Jų sudėtyje esančios palyginus sunkios bei didelės antocianinų molekulės stabdo šių bakterijų plitimą. Jos praktiškai nuplauna šias bakterijas nuo šlapimo tako sienelių. Be to šilauogės veikia kaip antibiotikas.
 5. Regėjimo išsaugojimas. Klinikines studijos parodė, kad šilauogių ekstraktas, kuriame gausu antocianinų, sulėtina regėjimo praradimą. Šilauogės gali sustabdyti arba nutolinti visas su senėjimu susijusias akių ligas, tokias kaip amžinė geltonosios dėmės degeneraciją, kataraktą, miopiją ir hipermetropiją, sausumą ir infekcijas. Šių uogų antioksidantiškos savybės ypač efektyviai veikia infekcijas susijusias su tinklaine. Šilauogėse yra speciali antioksidantų grupė vadinama karotinoidai (lutenas, zeksantinas ir kiti), flavonoidai (rutinas, resveritrolis, kvercetinas) ir vitaminai C, E, A, selenas, cinkas ir fosforas, kurie yra labai svarbūs akims. Duomenys, paskelbti Oftalmologijos archyvuose (Archives of Ophthalmology) rodo, kad žmones, kurie tris kartus per dieną valgo vaisius 36 proc. sumažina riziką susirgti amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Pastaroji liga yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus žmones netenka regėjimo.
 6. Smegenų veikla. Antocianinai, selenas, vitaminų A, B-kompleksai, vitaminai C, E, cinkas, natris, kalis, varis, manganas, fosforas, ir kitos medžiagos gali užkirsti kelią ir išgydyti neurologinius sutrikimus, stabdydamos neuronų, smegenų ląstelių nykimą ir taip pat atstatydamos centrinę nervų sistemą. Yra sunku patikėti, bet šios uogos gali išgydyti ir Alcheimerio ligą. Šilauogės gydo sužalotas smegenų ląsteles ir neuronų audinius, tuo išsaugodamos atmintį. Tyrinėtojai nustatė, kad maistas turtingas šilauogėmis ryškiai pagerina senstančių gyvūnų sugebėjimą mokytis ir koordinuoti judesius. Pastarųjų protiniai sugebėjimai dažnai prilygsta jaunų gyvūnų.
7. Širdies ligos. Šilauogių ląstelienos koncentracija, antioksidantų gausa, pastarųjų gebėjimas tirpinti „blogąjį cholesteroli“ padeda išvengti širdies negalavimų. Jos taip pat stiprina širdies raumenis. Tyrinėjimai paskelbti Žemes ūkio ir maisto chemijos žurnale (Journal of Agriculture and Food Chemistry) nustatė, kad nedideliame kiekyje balto vyno yra 0,47 mmol antioksidantų, raudono vyno 2,04 mmol, o šilauogių vyno 2,42 mmol.
8. Virškinimas. Šių uogų ląsteliena, vitaminai, natris, varis, fruktozė ir rūgštys pagerina virškinimą, sėklos valo ir masažuoja žarnyno sieneles.
9. Vėžys. Šilauogėse yra tokių medžiagų kaip pterostilbeno (puikus vaistas nuo žarnyno ir kepenų vėžio) ir elagine rūgštis (Ellagic Acid), galinčios užkirsti kelią ir išgydyti vežį. Tyrimai paskelbti Žemes ūkio ir maisto chemijos žurnale rodo, kad fenolinė šilauogių sudėtis gali  sumažinti žarnyno vėžio ląstelių dauginimąsi ir paveikti užprogramuotą vėžio ląstelių nykimą. Kiaušidžių vėžio rizika krenta 34 proc. kai moterys intensyviai vartoja flavono luteoliną (randama ir citrusuose).
10. Kiti privalumai. Šilauogės palaiko gera nuotaika, aktyvumą, žvalumą, nes yra puikus antidepresantas. Kuo mėlynesnė šių uogų spalva, tuo jos turtingesnes antioksidantais ir kitomis gydomosiomis savybėmis.                                              
Šilauoges geriausia valgyti šviežias. Jas paprasta užšaldyti, sudžiovinti. Ir niekada nepamirškite, kad ŠILAUOGĖS yra vertingiausios iš visų žinomų vaisių ir daržovių!


Sodinė šilauogė - tai vasaržalis 1.5-1.8 m aukščio krūmas storais stačiais stiebais, standžiais žaliais lapais, varpelio formos ar rutuliniais balsvais žiedais. Uogos - mėlynos ar melsvai juodos, 15-20 mm skersmens, bespalviu minkštimu, auga kekėmis. Krūmas gražus visais metų laikais: pavasarį - baltais varpeliais sodrios žalumos fone, vasarą - rausvai violetinėmis, mėlynomis uogomis, rudenį - spalvingais lapais, žiemą- žaliais ar rausvais stiebais.
 
Šilauogių auginimui tinkamiausi yra rūgštūs lengvi ir humusingi priesmėliai, aukštapelkių durpė. Tinkamiausias dirvožemio pH 4.0-4.5. Sunkiuose dirvožemiuose į 0,6 m gylio duobę pilama 5-10 cm rupaus žvyro, aukštapelkių durpių. Priesmėlio dirvose galima naudoti durpių ir perpuvusių lapų mišinį. Į duobes negalima dėti mineralinių trąšų ar šviežio mėšlo. Tręšiama kartą kompleksinėmis trąšomis (10-20g krūmui) ir  amonio sulfatu pora kartų 20-30g/m2 prieš ir po žydėjimo, mulčiuojama spygliuočių medžių žieve, pjuvenomis, rūgščiomis durpėmis.
 
Šimtmetį vykdytas selekcinis darbas davė puikius rezultatus - išvesta daug įvairaus derėjimo ankstyvumo šilauogių veislių, besiskiriančių uogų skoniu, dydžiu, spalva ir kitomis savybėmis. Ankstyviausių veislių uogos prinoksta liepos viduryje, vėlyviausių - rugsėjo pabaigoje. Uogos prinoksta ne vienu metu, tad skinamos keletą kartų.